Sveiki, mieli skaitytojai! Šiandien su nekantrumu norime Jums pristatyti jau penkioliktąją istoriją, kurios autorius – Vilius Tamošaitis! Interviu Vilius pasakoja apie savo kelią muzikos srityje, eksperimentus virtuvėje, iššūkius dar mokykloje ir atkaklų svajonių siekimą. Skamba įdomiai? Kviečiame skaityti!
„Augau ir gyvenau Kuršėnuose 18 metų. Per tuos metus patyriau labai daug įvairių akimirkų, sutikau daug puikių žmonių, nuveikiau nemažai gerų darbų. Manau, kad kiekvienam Kuršėnų metrui rasčiau kokią istoriją. Žmonės ir aplinka sukuria tą ryšį,“ – šiais žodžiais Vilius prisimena savo gimtąjį miestą. Paklausus, kokia vieta būdavo lankomiausia, pasakotojas neslepia, kad, neskaitant mokyklos, muzikos mokyklos bei namų, daugiausiai laiko praleisdavo Daugėlių apylinkėse – pušyne, stadione, Ventos pakrantėse… Vėliau, persikėlus gyventi į centrą, mėgdavo pasivaikščioti parke ar pačiame centre. Savo laiką vaikinas leisdavo visur – nuo šilelio iki Burbikių. Pradedant kalbėti apie muzikinį kelią, vaikinas juokdamasis prisimena savo pirmuosius pasirodymus dar mokykloje: „Kvailiodavom iki negalėjimo.“ Jau paauglystėje Vilius turėjo savo bei klasės draugo grupę „Šiltnamis“, kur, beje, palaikymo sulaukdavo. Jaunas atlikėjas taip pat prisimena ir savo įdomiausius įvykius prieš koncertus: „Yra buvę, kad palikau koncertinius rūbus ir tai pastebėjau tik atvykęs į Panevėžį (vykom iš Vilniaus). Teko koncertuoti su nudrožtais batais ir juokingais marškinėliais.“ Būdamas 10 klasėje Vilius baigė muzikos mokyklą. Pasak jo, iškart sau pasakė, kad daugiau nieko bendro su muzika nebeturės: „8 metus „atsikankinau“ ir gana. Bet vėliau vis tiek mane užvaldė kūryba. Pradžioje ji buvo, kaip ir minėjau, padurniavimai, vėliau visi reikalai surimtėjo. Labiau sakyčiau, kad mano gyvenimas susietas su garsu. Esu profesionalus garso režisierius. Ir juo tapti nusprendžiau 12 klasėje, nors prieš tai labai rimtai ruošiausi Karo Akademijai. Su mano garso darbais kartu keliauja ir kūryba, muzika.“ Šiuo metu didžiausia Viliaus muzikinė svajonė – išleisti naują albumą, kuris bus pirmas tokio tipo albumas Lietuvoje. Tai būtų visai kitas formatas, pasak jo, tai gali tapti ateities muzikos išraiška. Be muzikos vaikinas daug laiko praleidžia virtuvėje. Visuomenėje dalis žmonių Vilių pažįsta gal net labiau kaip kulinarą nei muzikantą. Po poros televizijos projektų sulaukdavo replikų: „O, čia tas virėjas!“ Taip pat mėgsta žaisti futbolą, leisti laiką su šeima ar pralėkti su motociklu. Pašnekovas neslepia, kad pomėgių turi tikrai daug. Paklausus, kokiuose projektuose yra dalyvavęs, jis atsako: „Dalyvavau daug mažų, įvairių projektų, bet didesni ir labiausiai įsiminę: „Eurovizija“, „Skonis“, „Superšefas“. Vienais metais tik per plauką neišvažiavome į Euroviziją. Likome antri po komisijos balsavimo, nors žiūrovai buvo skyrę pirmą vietą. Kulinariniai projektai buvo gan sėkmingi. „Skonyje“ nukeliavau iki pat super finalo, iki stipriausiųjų ketverto. „Superšefo“ laidoje taip pat pasiekiau savo turo finalą.“
Nuo pat mažų dienų jis neturėjo didelių problemų su maisto gaminimu. Žinoma, pripažįsta, kad šedevrų negamindavo, bet kiaušinienę išsikepdavo dar labai jaunas. Būdamas pirmoje klasėje kepė sausainius, radęs receptą knygoje. Ir pavyko: „sausainiai buvo tokie dviejų spalvų – vaniliniai/kakaviniai, susukti gražiai į spiralę kaip sraigė.“ – prisimena Vilius. Vėliau, būdamas 18-os metų, vasarą dirbo Palangoje prie grilio, padėdavo virtuvėje. Ateityje tas pomėgis tik stiprėjo. Viliaus senelis iki šiol prisimena apie „Karališką vakarienę“, kurią pagamino dar paauglystėje. Kulinaras neslepia, kad labai mėgsta eksperimentuoti virtuvėje. Skonių suderinimas be galo įdomus iššūkis. Anot jo, jeigu užsirašinėtų visus receptus, kuriuos išbandė, galėtų išleisti neblogą receptų knygą. Beje, Vilius taip pat turi ir savo pagardų liniją „Maži mamutai“: „Verdu įvairiausius pagardus, uogienes, garstyčias ir t.t. Ši produkcija iki šiol buvo pasiekiama tik mano draugams ir draugų draugams, bet šiemet turiu planą ją pristatyti ir į nedidukes parduotuves. Žmonėms patinka mano gaminti karamelizuoti svogūnai su vynu ir kriaušėmis ar burokėlių pagardas su apelsinais… Tai dalis mano eksperimentų virtuvėje. Išsiverdu puodą serbentų uogienės ir po to išskaidęs į daugybę puodų „išradinėju“ naujus variantus. Tai irgi yra kūryba. Laikas jai pasklisti plačiau ir džiuginti daugiau žmonių.“ Prakalbus apie gautą patirtį projekte „Skonis“ Vilius prisipažįsta: „Jei anksčiau galvojau, kad labai daug žinau ir gerai moku gaminti, tai „Skonis“ nuleido mane ant žemės. Šiame projekte supratau, kad „žinau, jog nieko nežinau“. Į šį projektą buvo atrinkti labai stiprūs dalyviai, nuo profesionalių šefų, dirbančių virtuvėje, iki mėgėjų maniakų, tokių kaip aš. Ir prieš juos visus reikėjo atsilaikyti. Papuoliau į Liutauro Čepracko komandą ir nuo pirmo skambučio mes su juo iškart radome bendrą kalbą. Labai daug iš jo išmokau. Jis virtuvės perfekcionistas. Toks esu ir aš. Beje, po „Skonio“ ir atsirado mano pagardų linija.“
Labai dėkojame Viliui už pasakojimą, linkime siekti savo tikslų ir nenuleisti rankų, o pašnekovas visiems skaitytojams linki: „…būti žmonėmis. Gerbti savo artimą, aplinką ir išlįsti iš rėmų. Būti savimi, būti drąsiems ir negalvoti, ką pasakys kiti. Pasistengti gyventi pozityviai. Ir žinoma – būti kūrybingiems.“