Sveiki, „Kas iš Kuršėnų?!“ skaitytojai! Ar jau pasiilgote naujų istorijų? Šią vasarišką dieną jums pristatome jau devintąjį pasakojimą, kurio pagrindinis veikėjas – iš Kuršėnų kilęs dvidešimt penkerių metų „Modus Group“ atstovas, BMW prekės ženklo vadovas Martynas Daujotas. Skaitom!
“Mano akimis Kuršėnai – nedidelis, bet labai gražus miestas gamtos apsuptyje su tokiomis gamtos dovanomis kaip pušynas, Venta, net keli ežerai. Išgirdus Kuršėnų pavadinimą, pirma asociacija, kuri ateina į galvą, – namai, o namai yra ten, kur šeima. Kuršėnuose gyveno ir gyvena mano tėvai, seneliai, o ir pats čia augau iki devyniolikos metų. Ir kiekvieną kartą grįžtant į Kuršėnus, visiems sakau, jog važiuoju namo, nors jau septynis metus gyvenu Vilniuje.
Kuršėnuose praleisti metai iki šiol liko gražiausiu laiku mano gyvenime, o prisiminimų suskaičiuoti tiesiog neįmanoma. Tai ir vakarėliai draugų kompanijoje, mokyklos renginiai, įsimintinos pergalės skirtingų sporto šakų arenose.
Sportas buvo ta veikla, kuriai skirdavau daugiausiai laiko po mokslų, tiksliau, krepšinis, kuriuo užsiiminėjau sporto mokykloje nuo dvylikos metų. Būtent sporto mokyklai esu labai dėkingas dėl suburto draugų rato, kuriuos ir šiandien laikau geriausiais ir tikriausiais savo draugais.
Vaikystėje bei paauglystėje krepšinis buvo didžiausias mano pomėgis ir, be abejonės, didžiausia mano svajonė buvo tapti profesionaliu krepšinio žaidėju. Deja, šios svajonės įgyvendinti nepavyko, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Tačiau apie tai vėliau. 🙂
Gyvenant Kuršėnuose man nieko netrūko. Savirealizacijos būdų buvo apstu: sportas, muzika, šokiai, menas… Visuomet būsiu dėkingas savo tėvams, kurie patardavo, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, bet niekada nepiršdavo savo nuomonės, neliepdavo daryti taip, kaip jiems atrodo geriau, leisdavo rinktis pačiam ir pasirinkus blogą sprendimą iš to pasimokyti. Turbūt tai buvo netiesioginis būdas išugdyti savarankiškumą, nuomonę, siekius ir parodyti, kad sunkumų gyvenime bus, bet tai, kaip juos perlipsi, priklausys tik nuo paties tavęs.
Šiuo metu jau penkis metus dirbu įmonių grupėje „Modus Group“, BMW/MINI automobilinių gamintojų atstovybėje „Krasta Auto“. Viskas prasidėjo dar studijų metais, baigus du kursus. Taip anksti pradėti darbo paieškas paskatino nuolatinės kalbos aplinkoje, kad darbdaviai nėra linkę įdarbinti jaunuolių be patirties, o laukti studijų pabaigos ir būti priklausomam nuo tėvų nebuvo net minties. Žinoma, tikėtis pradėti darbinę patirtį nuo tam tikros kvalifikacijos reikalaujančios pozicijos buvo sunku, tad pirmiausia dirbau asistentu. Rūpindavausi demonstraciniais automobiliais, jų technine būkle, išvaizda ir taip toliau. Manau, kad kiekvienas darbas yra svarbus, kad ir koks jis bebūtų, tad savo darbą visuomet siekiau atlikti nepriekaištingai. Matyt dėl tokio požiūrio jau po pusės metų gavau pasiūlymą asistuoti logistikos padaliniui, dar po metų koordinavau logistinius procesus, o praėjus antra tiek laiko gavau pasiūlymą dirbti su gamintoju ir vietiniais pardavimų padaliniais automobilių pardavimo klausimais. Na, o šiandien užimu BMW prekės ženklo vadovo pareigas ir vadovauju 3 asmenų komandai, kurie atsako už atstovaujamų prekės ženklų produktų pristatymą rinkai, populiarinimą ir pardavimų skatinimą.
Šitokios veiklos imtis paskatino nuo mažens atsiradusi aistra automobiliams. Nuolat stebėdavau, kaip tėtis remontuodavo automobilius, juos pirkdavo bei parduodavo. Tiesa, dėl šios aistros draugai kartais pasišaipydavo, bet tai, ką darau šiandien, galėčiau vadinti svajonės išsipildymu.
Žinoma, ne viskas buvo taip gerai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Suderinti mokslus su darbu pilną darbo dieną tikrai nelengva. Sunkiausia buvo prieš pat studijų pabaigą, rašant baigiamąjį darbą. Apimdavo įvairios mintys, tiek apie darbo atsisakymą, tiek apie baigiamojo darbo atsiskaitymo nukėlimą (nes dirbau mėgstamą darbą, kurio nenorėjau atsisakyti), bet dėka artimųjų, draugų, kolegų palaikymo, kuris pastūmėjo, kai to reikėjo labiausiai, pavyko išlipti iš duobės, kai šviesos tunelio gale jau beveik nebesimatė.
Tad visiems, kurie dar tik pradeda savarankišką gyvenimą, visų pirma noriu palinkėti turėti svajonių, būti ryžtingiems, niekuomet nenuleisti rankų, kad ir kaip sunku bebūtų, ir nesitikėti aukštumų iš karto. Jei nuosekliai sieksite savo tikslų ir svajonių, neabejoju, kad jums pavyks. Svarbu suprasti, kad be darbo nebus rezultato. :)“
Dėkojame Martynui už pasidalinimą savąja istorija bei linkime jam dar didesnių svajonių ir jų išsipildymo!
O jums gražaus likusio sekmadienio vakaro.