Kuršėnai – koks tai miestas, ką jis Jums reiškia, kokie ryškiausi prisiminimai kyla galvoje, išgirdus šį žodį?
Kuršėnai tai mano gimtinė, į kurią labai gera grįžti. Čia mano šeima ir likę gyvenimo mokytojai, kuriuos visada smagu aplankyti. Šis miestas buvo vieta, kur aš užaugau, mokiausi ir įgijau tų įgūdžių, kurie vėliau tapo mano pagrindiniu darbu. Kai buvau mokyklinio amžiaus, netrūko veiklos – savanorystė, jaunimo centras, kūrybinės raiškos centras, svetainė kuršėnai.lt, mainų programos, teatras, sportas, mokymai… Dabar, jei kažkas paklausia iš kur aš, su pasididžiavimu atsakau – iš Kuršėnų. Ir vis sulaukiu klausimo – o tai kas ten tuose Kuršėnuose stebuklingo, kad tiek daug gerų žmonių iš ten? Į šitą klausimą, manau, ir bando atsakyti jūsų projektas. 🙂
Kokia Jūsų mėgstamiausia vieta Kuršėnuose, galbūt tenka ten apsilankyti iki šiol? Kodėl būtent ši vieta?
Turiu keletą vietų, kurios susijusios su skirtingais prisiminimais. Viena iš jų – neformalios jaunimo grupės “kamurkė” gimnazijos rūbinėje. Ten labai produktyviai ir linksmai leisdavome laiką, kurdami įvairius projektus ir idėjas. Kita vieta – atviras jaunimo centras. Ten dirbome, mokėmės, kūrėme daug dalykų iš pagrindų. Labai gerai atsimenu amfiteatrą ir kiek dėl jo išsaugojimo teko kovoti! Atsimenu kaip su Kasparu Laureckiu organizavome pirmąjį piketą ten…Taip pat puikiai prisimenu ir vieną iš daugiabučių namų kiemą Daugėliuose su sulūžusiu suoliuku… Tokie prisiminimai išlikę, kada ten tiesiog susitikdavome su draugais ir plepėdavome ilgais vakarais.
Kaip praėjo Jūsų jaunystė Kuršėnuose? Kokia veikla Jums labiausiai patikdavo užsiiminėti?
Jaunystė prabėgo taip greitai, kad net dabar sunku būtų viską sudėlioti chronologine tvarka. Bet kaip ir minėjau – veiklos netrūko, reikėjo tik noro visur suspėti. Labiausiai mane įtraukė įvairios neformalaus ugdymo veiklos – savanorystė, žurnalistika, renginių organizavimas, vietiniai ir tarptautiniai projektai, darbas su jaunimu, darbas su neformalia jaunimo grupe, sportas. Tad tam visą savo laisvalaikį ir paskyriau. Daug tekdavo keliauti į užsienį, pamatyti ir susipažinti su kitomis kultūromis. Tai tikrai atvėrė mano pasaulėžiūrą, supratimą, kad mano gyvenimas neapsiriboja vien Kuršėnais. Aš gyvenu ne tik čia, bet tuo pačiu ir visoje Europoje, ir visame pasaulyje.
Apie ką svajojote gyvenant Kuršėnuose? Ar pavyko šią svajonę įgyvendinti?
Iš tiesų daug svajonių išsipildė. Mano didžiausia svajonė gyvenime buvo dirbti tik tai, kas man patinka. Jaunystėje, pradėjusi domėtis ugdymo galimybėmis mokymuose, mokymų vadovės darbu, svajodavau, kad kada nors ir aš galėsiu savarankiškai vesti mokymus, ir kad tai bus mano darbas. Taip ir įvyko – dabar lygia dalimi su savo “mokytojais” dirbu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ir visa tai – Kuršėnų dėka.
Ko Jums labiausiai trūkdavo gyvenant Kuršėnuose? Ar šiuo metu situacija pasikeitusi?
Labiausiai trūkdavo paprastos jaukios vietos pasisėdėjimui, arbatos puodeliui. Matau, kad tokios vietos pamažu pradeda kurtis Kuršėnuose. Tiesą pasakius, dažniausiai, ko trūkdavo, mes patys pasistengdavome pasidaryti. Dabar tai, ko trūksta išvykus, bet ką turėjau Kuršėnuose – tai ramybė, lėtas gyvenimo tempas, šviežios mamos daržovės. Šiais dalykais pasilepinu, tik kai grįžtu aplankyti.
Pasvajokime: Kuršėnai 2025 metais – kokia Jūsų vizija?
Kuršėnai turi daug potencialo, be to, šiuo metu labai gerai sutvarkyta infrastruktūra. Deja, labai mažai dirbama su įvairių galimybių kūrimu – kodėl jaunam žmogui būtų verta grįžti ir investuoti savo laiką ir energiją čia? Baigus studijas, teko vieneriems metams grįžti gyventi į Kuršėnus ir tada labai gerai pajutau, kad mano gyvenimas, klientai ir darbas vyrauja Vilniuje ar už Lietuvos ribų. Tikiuosi, kad ateityje jaunos šeimos turės daugiau galimybių ir palaikymo kuriant savo verslą, gaunant orų darbą ir pan.
Kas paskatino užsiimti aktyvia visuomenine veikla, savanoryste? Ar ši veikla tęsiasi iki šiol? Kodėl savanorystė yra svarbi veikla? Ką ji Jums suteikė kaip asmenybei?
Pirmas dalykas – tai galimybės. Galimybės keliauti, pažinti, įgyti naujų įgūdžių, susipažinti su įvairiais žmonėmis. Dažnai šios galimybės būna nemokamos, tereikia skirti savo laiko. Ir, manau, tai buvo geriausias laikotarpis tam – nukreipti savo jaunatvišką maksimalizmą į veiklas, kurios tave traukia. Labai svarbu tai, kad visuomeninė veikla tikrai yra labai labai plati – veiklą atitinkančią savo pomėgius, gali atrasti kiekvienas, net ir Kuršėnuose.
Visų antra – tai įkvepiantys mokytojai, jaunimo darbuotojai, draugai. Pirmesnė į šią veiklą įsitraukė mano vyresnė sesuo Dovilė, tad aš iš šalies pastebėjau, kad ten labai įdomu. Didelis ačiū Romai Albrikienei, Laimutei Jarmalavičienei, Valdonei Verseckienei, taip pat savo geriems kolegoms ir draugams – Agnei Kviklienei, Vyteniui Kvikliui, Kasparui Laureckiui, Alinai Bechterevei ir Laimonui Ragauskui – kurie mane ugdė, įtraukė, rodė pavyzdį ir skatino nuolat ieškoti naujų dalykų, mokytis, nebijoti perlipti per save.
Šioje veikloje įgijau labai įvairių gebėjimų, apie kuriuos dabar kalba visa darbo rinka – gebėjimas dirbti savarankiškai ir komandoje, kūrybiškumas, verslumas, tarpkultūriškumas, sprendimų priėmimas, darbas virtualiose komandose, visuomeniškumas, gebėjimas perteikti idėjas ir pan.
Ką šiuo metu veikiate gyvenime (kur dirbate)?
Šiuo metu ir nuo pat tada, kai man buvo 16, dirbu kaip mokymų vadovė darbo su jaunimu srityje (dirbu tiek su mokytojais, tiek su jaunimo darbuotojais, tiek su jaunais žmonėmis). Daug metų koordinuoju ir įgyvendinu įvairius tarptautinius projektus šioje srityje. Kartu su Alina įkūrėme savo viešąją įstaigą “Creativitas”, kuri jau daugiau nei penkerius metus vykdo savo veiklą. Prieš daugiau nei du metus pradėjau ir naują veiklą Lietuvoje – grafinis fasilitavimas renginiuose, konferencijose, mokymuose. Sukūriau savo firminį ženklą – visualmind.lt. Tai mano nauja aistra.
Viskas mano gyvenimo vyko palaipsniui. Jei neturėčiau tos visuomeninės patirties paauglystėje, nebūčiau turbūt pasukusi mokymų vadovės link. Ir jei neturėčiau šių įgūdžių, nebūčiau galėjusi tapti grafine fasilitatore (nes tai ne tik piešimas,, bet tai klausymosi, empatišumo ir vizualų derinys).
Ką galėtumėte pasiūlyti/patarti jaunam žmogui, kuris taip pat norėtų užsiimti panašia veikla?
Pirmiausia – visur dalyvauti, patirti, atrasti, kas jus tikrai veža. Skirti laiko ir energijos gilinimuisi į temą. Dažnai kitiems atrodo, kad čia labai paprasta – atsistoji ir kalbi kitiems, o visi tavęs klauso. Iš tiesų, tai daugiamečio įdirbio pasėkmė. Galimybių yra – pasidomėkite ir išbandykite. Nebijokite eksperimentuoti.
Kokių įdomybių pasitaiko Jūsų darbo praktikoje? Galbūt galėtumėte apie tai papasakoti plačiau?
Įdomu tai, kad dabar dirbdama grafine fasilitatore įvairiuose renginiuose (dažniausiai verslo), aš tiek daug naujo sužinau ir išmokstu labai įvairiose srityse (teisė, maisto pramonė, IT, verslas, komunikacija ir pan.). Tai labai praturtina. Darau tai, kas patinka, ir dar už tai moka 🙂
Mano srityje galima labai daug eksperimentuoti, ieškoti kaip savo pomėgius pritaikyti, taip pat būti tuo, kas atneša įvairias inovacijas ir jas kuria. Kažkada užsiiminėjau giluminiu nardymu, o vėliau tai tapo ir įrankiu dirbant mokymuose. Su kitais kolegomis atnešame atvirų skaitmeninių ženkliukų (angl. Open badges) pripažinimo standartą į neformalaus ugdymo sritį (vietoje popierinio diplomo – skaitmeninis ženkliukas). Kuriant IT platformą prireikia ir programavimo procesų valdymo žinių ir gebėjimų. Ir tai niekada nenusibosta!
Kokių 3 pagrindinių savybių reikia, norint dirbti panašų darbą į Jūsų? Kodėl?
Empatija – tai mano veiklos ir šiaip žmogiškumo pagrindas. To labai reikia norint suprasti klientus, užsakovus ir sukurti autentišką mokymosi patirtį kitiems.
Kūrybiškumas – kaip ir minėjau – laisvė mano rankose. Kūrybiškumas padeda sugalvoti tos laisvės išraiškas. To reikia, nes niekam neįdomūs vienodi standartai. Kuo kūrybiškesnis esi šiose srityse (tiek mokymų vedimo, tiek grafinio fasilitavimo), tuo Tu išskirtinesnis.
Komunikaciniai gebėjimai – tai mano darbo pagrindas. Turiu ne tik gebėti iškomunikuoti tai, ką noriu perteikti, bet ir teisingai išgirsti poreikį, idėjas, kurias siūlo kiti. Vizuali komunikacija yra grafinio fasilitavimo pagrindas, turiu ir tai išmanyti.
Ar dažnai tenka apsilankyti Kuršėnuose?
Kartą per mėnesį.
Ar domitės įvykiais, kurie susiję su Kuršėnais?
Taip, man pasakoja ten gyvenantys žmonės, bei seku Kuršėnai.lt.