-Sveiki! – jums sako ketvirtasis „Kas iš Kuršėnų?!“ pašnekovas Mindaugas Liutvinskas. Šis jaunas veržlus politikas dalinasi savo prisiminimais apie gimtinę Kuršėnus ir dabartinę profesiją. Skaitom! 🙂
„Aš – Mindaugas. Po magistro studijų Londone šiuo metu vėl gyvenu Vilniuje, nors gimiau ir augau Kuršėnuose. Čia gyvenau iki 2011 metų – tol, kol baigiau Pavenčių vidurinę bei, susikrovęs lagaminus, išvykau krimsti politikos mokslų į sostinę.
Kuršėnus prisimenu kaip mažą, tačiau gyvybingą miestelį. Vienas didžiausių jo privalumų – tai, kad augdamas natūraliai pažįsti daugelį čia gyvenančių žmonių. Tai sukuria jausmą, jog esi bendruomenės dalis. Visgi ilgainiui tas jausmas, kad viskas aplink pažįstama, tapo viena priežasčių, paskatinusių priimti sprendimą išvykti ieškoti kažko naujo – didesnių iššūkių.
Turiu pripažinti, kad iki pat dvyliktos klasės nebuvau tikras, ką noriu studijuoti ir kuriuo karjeros keliu eiti. Aukšti egzaminų balai suteikė gana plačią galimybę rinktis, o pirmojo prioriteto langelyje galų gale atsidūrė politikos mokslai. Nors nuo jaunų dienų buvau pilietiškas ir domėjausi politika, ši gyvenimo sritis, žvelgiant iš mokyklos suolo, atrodė kaip visiška terra incognita. Kaip kažkas nepažįstama ir net paslaptinga – dalykai, vykstantys kažkur toli, už aukštų Vilniaus mūrų.
Žvelgiant atgal, šypseną kelia tai, jog tokį įsivaizdavimą pakeitė vienas skambutis iš tuometinio šalies Premjero kanceliarijos, kviečiantis geriausius abiturientus atlikti savaitės trukmės stažuotę Vyriausybėje. Peržengiau vidines dvejones ir sutikau.
Vos savaitė praleista ministerijų ir institucijų koridoriuose pakeitė iki tol turėtą įsivaizdavimą apie politiką ir valstybės valdymą kaip kažką, kas neturi nieko bendro su kasdieniu mūsų gyvenimu ir yra skirta tik nedidelei grupelei išrinktųjų. Supratau, kad šioje srityje galiu atrasti save, nors anksčiau apie tokią galimybę net nebūčiau pagalvojęs. Tereikėjo išdrįsti pabandyti
Karjeros keliu, kuriuo nutariau pasukti iš karto po mokyklos, toliau einu ir šiandien. Šiuo metu dirbu parlamentaro Gabrieliaus Landsbergio komandoje Lietuvos Respublikos Seime. Po studijų nutariau likti šioje srityje pirmiausia dėl darbo pobūdžio – nuolatinės dinamikos ir buvimo svarbiausių įvykių ir sprendimų priėmimo centre.
Darbas politikos užkulisiuose įdomus tuo, kad daugelį svarbiausių naujienų sužinai gerokai anksčiau nei jos patenka į portalus ir televizijos ekranus bei dėl to, kad gali matyti realius savo veiklos rezultatus – pavyzdžiui, kai tavo parengtas įstatymo projektas svarstomas ir priimamas Seimo salėje.
Tai sukuria jausmą, kad prisidedi prie kažko didesnio ir reikšmingesnio. Tuo pačiu toks darbas – ne tik gera mokykla, bet ir puikus tramplinas tolesnei profesinei veiklai, kad ir kur ji būtų – aktyvioje politikoje, viešajame ar privačiame sektoriuje.
Šiandien su Kuršėnais mane sieja pirmiausia čia gyvenanti šeima. Jos aplankyti parvykstu per šventes, tik vasarą čia praleidžiu kiek daugiau laiko. Nors grįžti namo visad malonu, gimtasis miestas be daugelio mokyklos laikų draugų jau nebe tas pats. Todėl džiaugiuosi tokiomis iniciatyvomis kaip ši, kurių dėka po visą pasaulį pasklidę kuršėniškiai gali lengviau išlaikyti bei plėsti tarpusavio ryšius. Kas žino, gal bent dalis jų vieną dieną grįš gyventi į Kuršėnus.
Na, o jauniems žmonėms, šiandien gyvenantiems Kuršėnuose ir vis dar besimokantiems mokykloje, turiu vieną palinkėjimą – nepražiopsokite gyvenimo jums siūlomų galimybių, net (o gal ir ypač) jei jos atsiranda visai netikėtai.
Būkite drąsūs – išdrįskite galvoti ir svajoti plačiau bei niekad neribokite savo pasirinkimų vien dėl to, kad esate iš mažo miestelio. Jei tik galėčiau grįžti atgal, tokį patarimą duočiau ir sau pačiam, kai dar tryniau mokyklos suolą.“
Ačiū Mindaugui ir didžiausios sėkmės jam tolimesniuose darbuose!